Įprasta žmogaus forma gali pasiekti daugybę neįtikėtinų žygdarbių, kurie, atrodo, sustabdo arba nepaiso to, kaip mokslas mums sako, kad viskas veikia. Sportininkai, pasitelkę valios jėgą, gali pakelti tai, ko jų kūnas neturėtų, nepatirdamas nieko blogesnio nei raumenų spazmai. Žmonės gali prisitaikyti prie didžiulės fizinės traumos, kurią sukėlė automobilio avarija, ir nepaisyti prognozių, kad jie daugiau niekada nevaikščios. Nors apskritai šie nuostabūs žygdarbiai yra naudingi daugelyje situacijų, yra fizinių reakcijų, į kurias kai kurie žmonės žiūri gana nepalankiai. Tarp šių „nepalankių reakcijų“ yra kažkas, kas žinoma kaip „svorio metimo plynaukštė“.

Iš esmės „plato“ yra terminas, vartojamas apibūdinti situaciją, kai kūnas nebepajėgia numesti svorio, dažniausiai dėl to, kad išsivysto tolerancija svorio metimo tabletėms ir naudojamiems metodams. Iš esmės plynaukštė nukenčia, kai organizmas pradeda toleruoti režimo apribojimus ir praktiką, todėl organizmo medžiagų apykaitos greitis gali prisitaikyti prie bet kokių svorio metimo tablečių ar metodų. Dauguma knygų apie dietą neabejotinai ignoruoja plokščiakalnio egzistavimą, visų pirma todėl, kad tai paneigia dietos tikslą ir todėl yra netinkama rinkodarai. Tačiau yra būdų, kaip kovoti su žmogaus kūno tolerancija treniruočių režimams ir svorio metimo tabletėms.

Žmogaus medžiagų apykaita, kai pateikiamas modelis, galiausiai prisitaikys prie šio modelio. Būtent toks natūralus žmogaus kūno prisitaikymas gali sukelti svorio metimo plokščiakalnį, ypač jei žmogaus mityba ir mitybos įpročiai buvo pakeisti siekiant numesti svorio. Taigi, pakeitus modelį, praėjus pakankamai laiko, jūsų mitybos planas arba svorio metimo tabletės vėl taps veiksmingos. Šis triukas iš esmės susijęs su žmogaus medžiagų apykaitos sutrikimu ir dažnai laikomas gana drastišku būdu grąžinti kūną į „dietos režimą“. Žinoma, yra keletas būdų, kaip efektyviai pakeisti šį modelį, nesukeliant kūno nuolatinės žalos.

Daugeliu atvejų jėgos ir svorio treniruotės bei pratimų programos keitimas taip pat gali padėti kam nors įveikti plynaukštę. Fizinės veiklos metu kūnas vis tiek degins maistines medžiagas, nors virškinimo sistemos medžiagų apykaitos greitis gali prisitaikyti taip, kad fizinio krūvio metu išlaikoma daugiau svorio, o ne sudeginama. Pratimų sudėtingumo didinimas arba judesių keitimas, kad būtų nukreiptos į mažiau išsivysčiusias raumenų sritis, gali veiksmingai priversti kūną iš naujo prisitaikyti. Kol organizmas yra užsiėmęs prisitaikymu prie pokyčių, jis taip pat gali vėl pradėti mesti svorį. Šį metodą geriausia naudoti keičiant žmogaus mitybą, tačiau siekiant padidinti veiksmingumą.

Kitas triukas, naudojamas siekiant apeiti plokščiakalnio problemą, yra pakeisti laiko tarpą tarp valgymų. Vidinis laikrodis, kurį veikia žmogaus organizmo virškinimo sistema, gali būti pakeistas pagal savo tikslus, jei žmogus tinkamai pakeičia savo mitybą ir mitybos įpročius. Paprastas veiksmas, pavyzdžiui, valgio grafiko keitimas, pavyzdžiui, pridėjus daugiau patiekalų, bet sumažinant kiekvieno jų dalį, gali turėti pastebimą poveikį medžiagų apykaitos greičiui. Pagrindinė šio metodo koncepcija yra apgauti organizmą, kad jis greičiau sudegintų maistą, taip sugrąžinant svorio metimo programą ir dietą į vėžes.

Svarstant galimybes, pravartu nepamiršti, kad tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Dėl kai kurių lėtesnių medžiagų apykaitos gali prireikti derinti dietos programą ir mankštos režimą, o kiti gali išsiversti tiesiog sutrumpinę pertraukas tarp valgymų. Svarbiausia yra rasti metodą, kuris veiktų ir būtų veiksmingas tam tikrai medžiagų apykaitai, o tai gali užtrukti daug laiko.